Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio išlieka viena didžiausių kelių eismo saugumo problemų Lietuvoje. Nepaisant nuolatinių policijos reidų, visuomenės švietimo kampanijų ir griežtėjančių įstatymų, vis dar pasitaiko daugybė atvejų, kai vairuotojai sėda prie vairo būdami neblaivūs. Dėl šios priežasties valstybė taiko itin griežtas sankcijas, viena iš jų – teisių atėmimas dėl girtumo. Tai ne tik bausmė, bet ir prevencinė priemonė, skirta užkirsti kelią galimoms tragedijoms kelyje.
Alkoholis ir vairavimas – pavojingas derinys
Net ir nedidelis alkoholio kiekis kraujyje gali turėti didelės įtakos žmogaus reakcijai, dėmesio koncentracijai bei gebėjimui priimti sprendimus. Tyrimai rodo, kad net 0,2 promilės alkoholio koncentracija gali sumažinti vairuotojo reakcijos greitį, o pasiekus 0,5 promilės ribą – smarkiai padidėja eismo įvykių rizika. Dėl to įstatymų leidėjai įvedė aiškius apribojimus, kurie nustato, kokia alkoholio koncentracija kraujyje yra laikoma leistina.
Lietuvoje šios ribos yra labai griežtos: pradedantiesiems vairuotojams, motociklų vairuotojams, vairuotojams, vežantiems keleivius ar pavojingus krovinius, leidžiama tik 0,0 promilės. Visiems kitiems vairuotojams – iki 0,4 promilės. Viršijus šią ribą, laikoma, kad vairuotojas yra neblaivus, o tai automatiškai gali lemti teisių atėmimą dėl girtumo.
Kada taikomas teisių atėmimas dėl girtumo?
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) ir Baudžiamąjį kodeksą, teisių atėmimo trukmė ir griežtumas priklauso nuo vairuotojo neblaivumo laipsnio.
Lengvas neblaivumas (0,4–1,5 promilės): tokiais atvejais vairuotojas traktuojamas kaip padaręs administracinį nusižengimą. Jam gali būti skiriama bauda nuo 300 iki 1100 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 1,5 metų.
Vidutinis ir sunkus neblaivumas (nuo 1,5 promilės ir daugiau): tai jau laikoma nusikaltimu. Už tokį pažeidimą gresia ne tik teisių atėmimas dėl girtumo, bet ir laisvės atėmimas iki vienerių metų, areštas ar didelė piniginė bauda.
Be to, jeigu vairuotojas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kuriame nukentėjo žmonės, jam gali būti taikoma dar griežtesnė baudžiamoji atsakomybė – iki kelių metų laisvės atėmimas bei teisės vairuoti atėmimas iki 10 metų ar net visam laikui.
Pakartotinis nusižengimas – dar griežtesnės pasekmės
Jeigu vairuotojas jau buvo baustas už vairavimą išgėrus ir vėl sulaikomas neblaivus, pasekmės tampa gerokai rimtesnės. Pakartotinai pažeidus įstatymą, teisė vairuoti gali būti atimta ilgesniam laikotarpiui – iki 3 ar net 5 metų. Kai kuriais atvejais teismas gali nuspręsti ir konfiskuoti automobilį, net jei jis nėra pažeidėjo nuosavybė. Tai aiškiai parodo, jog valstybė neblaivaus vairavimo nelaiko smulkiu pažeidimu – tai laikoma rimtu pavojumi visuomenės saugumui.
Ką reiškia teisių atėmimas dėl girtumo vairuotojui?
Vairuotojo pažymėjimo atėmimas – ne tik laikinas nepatogumas. Tai dažnai turi ilgalaikių pasekmių:
Prarandama galimybė vairuoti asmeninį ar darbo automobilį, kas kai kuriems žmonėms reiškia prarastą darbą.
Kai kuriais atvejais gali būti prarastas draudimo galiojimas, o eismo įvykio atveju – tenka atlyginti žalą iš savo kišenės.
Atgavus teisę vairuoti, dažnai tenka iš naujo laikyti teorijos ir praktikos egzaminus, kas sukelia papildomų išlaidų bei streso.
Todėl teisių atėmimas dėl girtumo tampa ne tik bausme, bet ir pamoka, kuri skatina atsakingiau elgtis ateityje.
Kaip vyksta teisių atėmimo procesas?
Kai policijos pareigūnai sulaiko neblaivų vairuotoją, pirmiausia jam atliekamas alkoholio kiekio patikrinimas. Jeigu nustatoma, kad vairuotojas viršijo leistiną ribą, pareigūnai surašo administracinio nusižengimo protokolą. Nuo šio momento vairuotojui gali būti laikinai sustabdytas teisės vairuoti galiojimas iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas.
Administracinius pažeidimus paprastai nagrinėja teismas arba policijos institucijos. Kai sprendimas įsigalioja, vairuotojas privalo per nustatytą laiką pateikti savo vairuotojo pažymėjimą. Jei to nepadaro, gali būti taikomos papildomos sankcijos.
Kaip susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą?
Pasibaigus teisių atėmimo laikotarpiui, vairuotojas gali kreiptis į „Regitrą“ dėl pažymėjimo grąžinimo. Tačiau tai nėra automatinis procesas. Norint atgauti teises, reikia:
Išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus iš naujo;
Gauti medicininę pažymą, patvirtinančią, kad asmuo gali vairuoti;
Kai kuriais atvejais – atlikti papildomus kursus ar psichologinį vertinimą, ypač jei vairuotojas buvo sulaikytas labai neblaivus.
Taip siekiama įsitikinti, kad vairuotojas iš tiesų suprato savo klaidą ir yra pasirengęs grįžti į kelią atsakingai.
Teisių atėmimas dėl girtumo ir visuomenės požiūris
Visuomenės nuomonė apie neblaivius vairuotojus per pastaruosius metus pastebimai pasikeitė. Anksčiau kai kurie asmenys į tokius nusižengimus žiūrėjo atlaidžiau, tačiau dabar vis daugiau žmonių suvokia, kad tai – ne menkas nusižengimas, o rimtas nusikaltimas. Kiekvienas išgėręs vairuotojas kelia grėsmę ne tik sau, bet ir visiems aplinkiniams – pėstiesiems, keleiviams, kitiems vairuotojams.
Todėl teisių atėmimas už vairavimą išgėrus tampa ne tik bausme, bet ir signalizuojančia žinute visai visuomenei: kelių eismo taisyklių nesilaikymas neblaivumo būklėje nebus toleruojamas.
Išvados: atsakomybė už savo veiksmus
Apibendrinant galima teigti, kad teisių atėmimas dėl girtumo yra viena iš efektyviausių priemonių mažinant eismo įvykių, sukeltų neblaivių vairuotojų, skaičių. Nors kai kuriems asmenims tai atrodo griežta sankcija, jos tikslas – apsaugoti gyvybes. Kiekvienas vairuotojas turi suprasti, kad vairavimas išgėrus – tai ne „nedidelis nusižengimas“, o rimta atsakomybė, už kurią tenka atsakyti pagal įstatymą.
Todėl geriausia prevencija – sąmoningumas. Atsakingas vairuotojas niekada nesės prie vairo išgėręs, nes suvokia, kad net vienas neapgalvotas sprendimas gali kainuoti labai brangiai – tiek savo, tiek kitų žmonių gyvybę.
Teisių atėmimas dėl girtumo yra griežtas, bet būtinas žingsnis siekiant, kad Lietuvos keliai taptų saugesni visiems eismo dalyviams.